- šarpus
- 1 šarpùs, -ì (plg. vok. dial. šarp) adj. (4) Š, Vlkv, Up, (3) RŽ, NdŽ, šárpus, -i (1) Jn, Rtr, FrnW, KŽ, NdŽ, Kl, Skd
1. Prk, Varn, Kltn, Gr darbštus, guvus, gyvas, mitrus: Žmogus šarpùs nestoviniuo[ja] prie darbo, ale dirba greitai, darbas iš nagų jam nesprunka J. Išsigimė vaikelis, vardu Mikė, labai guvus, šarpus, pašankus ir linksmus M.Valanč. Tėvas kad i senas, bet šarpùs tebėra Kal. Mūsų Anutė šarpì pri darbo Žgč. Šarpus keliavežys turėjo iš ratų iššokęs sostą išboginti S.Dauk. Jis labai šarpus esąs į maldą N.
šar̃piai adv. Lc, šárpiai KŽ: Tuo tarpu Stonienė šarpiai plušėjo po trobą Pč. Dirbkiam šárpiai ir baigsiam Vvr. Ans kai dirba, tai dirba šar̃piai Trg. Norint uždirbti, reikia šárpiai dirbti Gršl. Grobk šarpiai [auksą] ir pilk į vežimą! BM404(End). ║ apsukrus, gudrus: Vilniaus kunegai, tame dalyke guvesni ir šarpesni, kelis atvejus jį pranoko ir savo užpakalė[je] paliko M.Valanč.2. M.Valanč, Kos93, Jn, M, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Tv greitas, spėrus, skubus: Nu kad tu šárpus! Kl. ^ Judošius šarpèsnis, už bobą greitesnis Rt.šar̃piai adv., šárpiai Rtr, KŽ, Klp, Vž, Tv: Juk tik suskubsi, nereik teip šarpiai bėgti J.Jabl. Bėk šárpiai – karvė nusitraukė! End. Joni, bėk tu šarpiai į miestelį, paieškok tėvą ir pasakyk Juzelę parvažiavus M.Valanč. Taip šarpiai [Janikė] lakstė ir darbavosi, net širdis Petrui džiaugėsi Žem. Šárpiai lėkiat pry šieno, debesis kilsta Šll. Da neišeis teip šar̃piai visi Kin. Tu, vaikeli, šarpiai nupūsk į miestą Vvr. Ta (tai) šar̃piai skubėjov vedi į tus užpelkius Plng. Aš tos motriškos negaliu priginti, ana dideliai šárpiai eita Dr.3. greit vykstantis, neilgai trunkantis, skubus, greitas.šar̃piai adv.: Tei šar̃piai nužydėjo! [p]Kin. Ta galva neišgyna teip šar̃piai Prk. Liuob neužšals teip šar̃piai Vž. Velionis ... rašė šarpiai TS1902,10b. Liga žmogų šárpiai priveika End.
Dictionary of the Lithuanian Language.